Išsiderins bet koks instrumentas,
Į dulkėtą palėpę įsūdytas,
Nes jis randasi tam, kad skardentų
Sielos audrą, raminančią muzika.

Be dailidės trūnija varstotas,
Be siuvėjo nestebina antpirštis,
O kurpalis lyg būtų išduotas —
Nesišildo jau batsiuvio rankose.

Staklių dalys aprauda audėją,
Ližės kotą doroja kinivarpos.
Kiek žmonių šioj sodyboj krutėjo?
Neišskaitomos staktose įrantos.

Surandu pirštais gludintą rožinį,
Karoliukų paviršius nešaltas.
Kaip galėčiau gyvybę įrodyti?
Sukalbėsiu už buvusius maldą.

Ir staiga pamatau tarp rakandų
Apiblukusį seną portretą.
Mano maldos palėpėje sklando.
Ačiū Dievui už skirtą šią vietą,

Nes kiekvienas čia dūlantis daiktas
Užtarnautą gyvenimą liudija.
Kiek darbų dar turėčiau nuveikti!
Sieloj skamba didinga preliudija.