Vakar žiūrėjau animacinį filmuką „Simpsonai“ – blogiukas Bartas mokyklos kopijavimo aparatu padarė daug savo užpakalio atvaizdo kopijų. O, kiek jo draugų padarė tą patį... Nelemtas bandos jausmas. Įdomu, ar labai tai kenksminga užpakaliui? Radiacija, skenavimas... Brr... Pasižiūriu į savąjį dičkį ir širdingai jam pažadu, jog niekuomet taip nepasielgčiau. Ar tikrai? Juk visai neseniai prisižiūrėjusi įtartinų sporto laidų rangiausi ant kilimo it pergnybtas sliekas, vildamasi, jog po keleto dienų (taip skelbė sporto laidos) tapsiu panaši į grakščią gazelę. Žinoma, man užteko proto (arba neužteko kantrybės) pasirangius keletą minučių viską mesti ir tvirtai nuspręsti, jog esu gražios dvasios vidaus, bet ne visi tokie protingi. Šimtai jaunų merginų stengiasi būti panašios į televizijos ar podiumo „žvaigždutes“. Kopijuoja jas. Badauja, rengiasi rūbais, kurie neprityrusiai, podiumo naujienų nežinančiai akiai atrodo vargingesni nei kai kurių Afrikos šalių. Kaip manote, iš kur atsirado etiketė „fyfa“? Iš nekokybiško „žvaigždučių“ kopijavimo. Sustačius dešimt šio keturių raidžių žodžio atstovių būtų galima pažaisti „surask du skirtumus“, daugiau – nebus. O ir tie patys: vienos pasirinko rožinius apdarėlius, kitos – tigro raštą. Bet apie „fyfas“, kaip kad sakė mano draugė, one.lt portalo narė Mazute69, gerai – arba – nieko. Neformalus jaunimas, kurio pagrindinis tikslas – išsiskirti iš minios atsiduria užburtame rate. Nusiskusiu pusę galvos, būsiu išskirtinis! Tol, kol mano du to paties siekiantys draugai, nepadarys to paties. Jauni net nepastebi, jog jų troškimas būti kitokiais daro juos tik dar labiau panašius, nebeatskirsi, kas ką kopijuoja. Lieka tik kartus nusivylimas ir „pusiau skustas, pusiau luptas“ žmogelis. Donelaitis „Metuose“ skleidė bendruomeniškumo idėją, savotiško kopijavimo. Tai vienas iš būdų išlikti. Pasenęs būdas. Nebeaktualus šiandien. Dabar turėtų klestėti asmenybė, būti garbinamas jos kitoniškumas, laisvė, bet mes turime „copy – paste“. Gerai pagalvojus, nėra taip sunku sugriauti tą visuotinį kopijavimo aparatą, tereikia iš jo ištraukti savąjį varžtelį. Galbūt tada jaunimas imtų pastebėti savo kitoniškumą, o merginos suprastų savo vertę, veidrodyje pamatytų Simoną, o ne Mazute69... Šiandienos žmogus nemėgsta praeities, jis nenori istorijos, jis nori ateities, tai kam mes taip įsikabinę to donelaitiško kopijavimo nuostatos?.. Šiandien vakare melsiuos savo Dievui ir prašysiu, kad jis bent dienai sugriautų tą kopijavimo aparatą. Nenoriu matyti savo tautos, besistengiančios būti panašios į kažkieno užpakalio atvaizdą.