Mielas pone, mane jei užklupote
Su rūbu sudėvėtu, dėmėtu,
Dar nereiškia, jog verta prapliupti,
Kad nepaisau švaros, etiketo —
Netarnauja man elfai ar fėjos,
Buitį tenka pačiai apsigerbti,
Tad kasdien sūrų prakaitą lieju
Kaip Pelenė ir gaunu dar barti.
Jūs atėjot tikrai ne iš tvarto
Arba sėjamų, tręšiamų lysvių,
Štai todėl priekaištauti neverta,
Protestuot, įsižeisti, supykti.
Nusileiskit iš savo aukštybių,
Jeigu esat protingas, jei draugas.
Nuo baltos etiketo tuštybės
Juodas darbas prasmingai apsaugo.
Murzina skubina šimtadarbė
Slepia, gniaužia įdiržusius delnus.
Manot, man kad suteikiate garbę?
Sprendžiu aš, ar garbės nusipelnot.
Grynas niekas šilkai, etiketės
Ir fasonas tingių ilganagių.
Juk neturto nereikia drovėtis —
Tegul gėdisi sukčiai ir vagys.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-04-03 22:35:30
Tiesiai šviesiai-kas yra kas...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-04-03 18:17:39
Į vatą nevyniota, atvirai išdėstyta. Patiko kalbos paprastumas ir nuoširdumas.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-04-03 18:12:21
Taip tiesiai šviesiai. Labai patiko.
Anonimas
Sukurta: 2012-04-03 16:14:31
puikiai sueiliuota tiesa :)