39 dalis


Dead One bjaurėjosi šia vieta. Sumauta uola vidury lygumos. Dirbtinai sukurtas mėšlas,kuris būtent taip ir atrodo. Septyni magai ir nė vienas nesugalvojo kažko gudresnio. Magai vilkėjo panašius juodus apsiaustus su gobtuvu. Kiekvienas atstovavo vis kitą rasę. Netgi gnomai atsiuntė savo diplomatą. Trūko tik goblinų,bet jų magija buvo labai savotiška. Tamsusis elfas atsikosėjo ir prakalbo:
- Na, kalbėk, dieve. Neturime visos dienos,vampyrai siaučia visame pasaulyje.
Dead One atsiduso. Dievas iš jo lūpų skambėjo kaip meitėlis,bet jis ir  pats nesuprato, ar rimtai norėjo likti dievu. Vampyrai pakvaišo sužinoję apie fiktyvų karą ir viską perkėlė į realybę. Tokio kraujo praliejimo neturėjo būti. Kokie tie paprasti žemo rango mulkiai.. Dead One nusispjovė:
- Turiu vakcinos nuo viruso, nusiaubusio apylinkes ir leidusio vampyrams plisti. Pasiskiepijus plis,tik senesni vampyrai,naujokai anksčiau ar vėliau išmirs. Jie bus tik beverčiu reliktu. Tai ką ,sudominau ?
Jie tarėsi, telepatija liejosi per kaukolių kraštus. Orkas paklausė:
- Nešiojiesi vakciną su savimi ? Kokios sąlygos ?
Orkas liko orku norėdamas atimti vakciną. Net galingas šamanas neturėjo galios grasinti dievui. Dead One ištraukė buteliuką su rusvais milteliais:
- Pakaitinam ir į veną. Senamadiška ir gražu. Aš perimu pasaulį, sunaikinu šitą politinę sistemą,tiksliau,kad visos sistemos veikia vienu metu. Monarchai ir demokratai viename pasaulyje-tai apgailėtina. Vėliau įvesiu armiją ir pastatysiu ambasadas. Mano išrinktas ambasadorius valdys viską už mane. Tai kaip, sutarta ?
Magai numetė kristalus ir pradėjo murmėti užkeikimą. Dead One trumpam sustingo: ir kodėl visi kartais elgiasi taip beviltiškai kvailai?.. Violetinis kupolas spaudė dievą,bet nedarė jam jokios žalos. Dead One pasimuistė lyg kažkoks uždarymo burtas ant jo dar veiktų. Juokinga, į kokį artefaktą jie žadėjo jį uždaryti ? Kas sulaikys jo galią ? Kupolas subliuško ir magai nugriuvo be gyvybės požymių. Burtas juos išsekino ir nužudė. Nejaugi jie neįtarė ,kuo tai baigsis ? Dead One užsinorėjo konjako ir jau laikė taurę. Liūdna, kai gyvybės švaistomos kvailiems įsitikinimams. Dead One kažką suniurzgęs surinko magų sielų akmenis. Jis pagaliau išmoko šios technikos. Akmenys dailiai sukrito į begales mėlynos mantijos kišenių. Milžiniškas šešėlis užtemdė dangų. Drakonas prašneko dainingu balsu:
- Matyt, diplomatijos nebus. Aš ir drakonai turėsime viską sutvarkyti. Būdamas vaiku nemaniau ,kad visuomenė taip nusiris,kad drakonai kažkam tarnaus. Tikiuosi, išlaikysi pažadą ir prikelsi mūsų seną gerą lyderį.

Dead One iškėlė du nykščius,bet nebuvo tuo įsitikinęs. Grąžinti kažką iš kito pasaulio- visada slidus reikalas. Drakonai nori prikelti filosofą ir mokslininką. Ar žmonės norėtų panašių veikėjų ?
Diena dar ilga... Dead One išmetė konjako butelį ir išgaravo.
Kita stotelė buvo pasiimti Bevardžio mylimąją į rūmus. Dead One minė ratus svetainėje ir nerimaudamas žiūrėjo į paauglę. Jo įtarimai buvo pagrįsti. Pažadinęs merginą uždavė jai vieną klausimą ir gavęs teigiamą atsakymą nusijuokė. Aeolita pasirodė su lagaminu rankoje ir kitą sekundę svetainė buvo tuščia...
Annataras gulėjo vonioje vis labiau prarasdamas gerą nuotaiką. Viską skaudėjo, trūko keleto dantų. Kova prieš tėvą buvo beviltiška. Netgi meras liko gulėti gavęs vieno senio spyrį. Senukas buvo greitesnis už visą gaują. Kumštis kaip iš švino, akys pilno cianido. Nusijuokęs, įstatymus laužantis puselfis, apsivilkęs chalatą, rūkė svetainėje ir bandė nusiraminti. Dead One mynė ratais ir atrodė šokąs seną lietaus šokį. Jis turėjo tam priežastį. Mergina pradėjo kalbėti ir deja, nebesustojo. Ji norėjo studijuoti demonologiją ir Dead One jai buvo tobulas apsėdimo  pavyzdys. Jeigu tave vertina kaip medžiagą bakalaurui,  jautiesi prastai. Dead One perdavė informaciją Annatarui,tas papurtė galvą ir šyptelėjo.
Mergina dėl kurios Dead One pravaikščiojo kilime skyles, mirė iš laimės. Pagaliau jos  tyrimas artėja prie pabaigos. Jau nuo dešimties ji norėjo susilieti su demonu. Dead One tikrai žinojo reikiamą techniką. Jeigu ne tvarkos dievas, neturėtų prieštarauti ir papasakoti, kaip jam pavyko sulieti žmogų ir demoną nuo kūdikystės. Tiek galimybių apsuko jai galvą ir ji pamiršo, ko čia atvyko. Ji pagaliau pamatys legendinį Bevardį. Po tiek metų nežinios. Ji nubraukė ašarą ir, pasigrožėjusi sielos akmenimis, juos palietė. Jos noras turėti galios išsipildė. Visi akmenys perdavė savo galią merginai. Taip ir liko neaišku, ar tai nelaimingas atsitikimas. Galbūt mergina įtarė, kas įvyks. Annataras, atėjęs su buteliu šampano, vos nenugriuvo, pamatęs ją gulinčią ant kilimo. Neilgai trūko,kol į kambarį atlėkė medicininė komanda. Mergina išliko gyva, bet septyni akmenys jau keitė kūną ir sielą. Ar šie pasikeitimai žalingi, ar ne –pamatysime. Bevardis stebėjo situaciją nesuprasdamas, kas vyksta. Aeolita norėjo kažką sakyti,bet susilaikė. Planas tapo tik teorine rašliava, praktika darėsi vis kartesnė.