X  X  X

Mon tonkē ruoduos – savės neiveiksio -
Par omžio nenogriausio jau tū sėinu!..
Nuors dėdlē kriuoksio, zlastiesious ėr keiksio,
Ka ont šiuo svieta aš kāp stėigars vėina.

Ka šėrdės – ligo gelžėis gabalielis –
Regietė vėsė retē, vėsas ruonas...
Vo aplink moni – tik medėnės lielės,
Katrū ožvardėjėms majednos – „žmuonis“.

Tuos smūtnas mėslės nemieroutā smagės -
Kāp kūliu krūsnės ožgol mon krūtėnė...
Bet kāp išiesi, nieka nepasakės?!.
Vo kumat pavadins – juk nieks nežėna.

Ta ėr rokoujous - tonkē vedo ruoda
So žvaizdiem, viejēs arba plėkās medēs...
Nuors kartās tēp nemaduo tas ėšruoda...  
Juk ne dejoutė Pondėivs mumis vedies!..

Sotvierė – dovėnuojė mums tou galė
Ėr švėistė, ėr tou patio čieso gestė  –
Ne kuožna mūsa – sava patėis valė.
Ta ėr nevalno duovėnuos tuos mestė.

Nevalno vuožuotė, ar būtė, ar nebūtė, -
Tik abejuotė, apsėrėktė, klīstė!..
Net toukart, je pro tomsė longa rūti
Kāp pėkta dvasė spuoksa vėinišīstė.