Mes – du debilai,
Mielas,
Ar žinai,
Nes buvom susitikę
Netyčiom
Laukymėje
Tarp žemės ir mėnulio
Besėdami žvaigždes
Ant Pieno upės kranto
Į dirvą šios galaktikos dangaus...

Mes – du debilai…
Mielas…
Man atleisk,
Kad braidžiodama
Po žvaigždžių laukus,
Besvorėm pėdomis ir vis
Netyčiomis
Aš nulenkiau dar jauną daigą,
Taip visą nuo savos kaitros apsvaigusį,
Savęs neradusį,
Tad drebantį
Ir naivų…

Mes – du debilai,
Mielas,
Nes abu
Dar niekada nebuvom susitikę
Nors kiek arčiau
Nei erdvės tarp žvaigždžių…
Ir dar baisiau –
Kad susitiksim –
Tikim…

Mes – du debilai…
Mielas…
Neliūdėk,
Žinai, į nieką neiškeisčiau šito
Tikėjimo
Prinoksiančiom žvaigždėm,
Kurioms nukritus
Mes jau susitik –
Om…

2006 07 09