išeitis visada ta pati – savęs neišduoti,
nes konvertuojamoje situacijoje
turime virsti bliaujančiomis
karvėmis, kurios sugriovė pasaulį,
kuriame mes nematomos, todėl tikros,
ir galim šnekėti aramėjų kalba
pertraukėlėmis besioperuodamos kojas,
implantuojant į jas rankų riešus
kaktos raukšles ir nedidelę skiautę
medžiaginės taburetės paviršiaus.
tiesiog kalbėti paprastus dalykus,
nepaisant gausių skyrybos ženklų,
fanatų palinkėjimų bei Kedžio judėjimo palaiminimų
nebudėkite prie mūsų langinių –
karvės vis tiek užbliaus tam tikru laiku.