Manoji atmintis. Ar dar ji reikalinga
Namus palikusiems, seniai išėjusiems,
Dieną tylėjusiems, sapne kalbėjusiems
Kalba tylia, taip paslaptinga?

Gal vien tik man tai kelias pamėginti
Kartu pratęst bespalvę laiko juostą,
Paliest rankas, paglostyt švelnų skruostą
Ir į gelmes gražios vilties nugrimzti.

Manoji atmintis. Skrynia, kuri pilnėja,
Tik nežinau, ar auga jos vertė,
Kai gęsta džiaugsmas, aižėja garbė,
O spengianti tyla pakeičia šauksmą vėjo.

Grįžti atgal, iliuzijų pasaulin - gera,
Gali prikelt užmigusius vardus,
Šviesią jaunystę, buvusius draugus,
Svajonių paukštę, lyg kad vakar - savą.

Tik jums, kurių nėra, ar reikia mano atminties,
Pilnos gerumo, ilgesio ir meilės,
Kurią, viliuosi, neša žodžiai, eilės,
Supintos gelmėje nuėjusios į praeitį nakties?