Paišysiu lietu debesia sparnu,
Auksiniu spinduliu – jaunuti dienu,                        
Upeli mėlynu, an jo krantų –
Pa saulas ašaru – purienu.

Pavasaria akvatas... Kiek šviesos!                              
Pabudus žeme lūpam lašu gauda.                      
Apglė'bsiu rankam – čėsas gal* sustos,
Kap špokas tykiai rankiaju pa šiaudu.

Pa žagarėli. – Lopau namelius.                            
Tik pa plunksnial'i, pamestu man paukščia,
Delioju in dailius apskritimus,
Kad žemej naujas rytas auštu.                      

I pa gesmial'i, kad linksmiau givent,
Kap vėjas tarša, kožnu rytu šiaušia.            
I pa širdial'i tuos namuos rusent,
Pa trupini, a laimei semti – šaukštu.

'- tariama kietai
*- tariama minkštai