Saulė liečia išbalusį veidą,
Sulaukėm – šilta, jauku ir gražu,
Žiema iškankino, daug skausmo išgerta
Iš savo ir iš svetimų butelių,

Rodos, iš naujo pažinom pasaulį.

Einu tuo pačiu paežerės takeliu,
Kuris ir per sniegą, per lietų ar saulę
Vilioja ir veda toliau nuo namų,

Tik šalia veidas kitas, o takas tas pats.

Girdžiu, kaip vanduo plauna kreidą
Nuo tako ir nuprausia pėdas basas,
O saulė liečia išbalusį veidą.

Bet veidas šalia nebe tas.