Nier če piliū, ni dideliū buokštu,
Ni donguoraižiu, kalnū, ni jūru,
Bet vėstėik mes paretė če truokštam,
Nes tavėje baltiausė mums mūra.

Bartovelė bangou tyle, rame,
Džiogėn kvietkuom pražydosės lonkas.
Lyg ta opė žemaitėška tarmie
Ėr vėinybie sojungtas mūs ronkas.

Mūsa vaka, anūka soprata,
Kuoki dūšiuo sodiejom mes kraiti.
Prasėsoktė gal šimts laika ratu-
Mes kap bovuom, tep būsem žemaites.

Ner če dideliū buokštu, ni piliū,
Vo ta dėlkuo tep tonke plak šėrdės?
Vo ta dėltuo, kad tavėm mes mylem
Ėr kad pruotieviu ruoda da gėrdam.