Aš nujaučiu galimą
Būsimą kelią,
Jis skverbsis į gelmenis
Kalbės antifrazėm
Kol grįš į buvimą
Dabar.
Kai eidama keliu regėsiu
Kiekvieną žolę kyšančią
Jo vidury.
Kai pastebėsiu tarpus,
Žiojinčius tarp grubiai
Sukaltų lentų lieptely.
Ir vėl pajausiu tą bedugnės šiurpą,
Kuris ištikdavo vaikystėje.
Tada gyvybės ratas
Tiksės ritmingai mano laikrody,
Kurį prisukdavo močiutė...
Ir aš tik(s)ėsiu —
Iki begalybės - - -
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-04-18 17:07:18
Močiutė moka prisukt taikliai — ypač už ausies... kai ypač reikia...
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-03-26 16:44:19
Mūsų galia protėviuose. Senelė poezijoje visada nuteikia maloniai.
Anonimas
Sukurta: 2012-03-23 20:47:23
Neblogas tiksejimas.. Itikina, bet neikrauna.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2012-03-22 10:08:19
močiutė...
moka švelniai prisukti
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-03-21 23:07:52
Viskas patiko, išskyrus ...čia ir dabar...Nauja mada, visur surasi šį pasakymą, kaip ir ...turim ką turim...
yra kaip yra...