O Demone!
Už vieną bučinį nakty
Tau sielą, protą, kūną paaukojau.
Tapau verge.
Tikra kančia ir skausmas -
Suklupt prie tavo kojų.
Laukimas...
Beprote blaškausi
Po margaspalvę pievą.
Žiedai
Padovanotieji, skinti
Iš dūlančio kartūno seno.
O žavesys?
Glėbiais žarstyti pažadai?
Juodais krankliais pavirto.
Rytais
Tavu vardu pasveikina
Ir baimės jauduliu sustingdo.
O Demone!
Kada lygiadienio virsme
Mėnulis eis į pilnatį,
Maldauju,
Atkerėki, nežudyk. Paleisk
Iš demoniškų galių savo!
2012-03-17
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2012-05-18 12:21:39
Geriau jau su tokiu nesusidėt :-)
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-04-27 10:30:30
...ir kas Tave taip apkerėjo???
Anonimas
Sukurta: 2012-04-18 17:15:59
Beprotiškas meilės ir sekso šokis, o aistra neišpasakytai gili, šio jausmo išraiskai,net ir šaukiamosios būtų maža... gilu ir prasminga, bet padirbėt prie teksto būtų neprošal...
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2012-03-20 18:46:03
Ko trūksta?
Nesu tikra, bet, ko gero, liepiamoji nuosaka... Juk poetikos teorija pataria vengti liepiamosios...
Bet minties užtaisas tai tikrai stiprus.
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2012-03-20 15:40:43
mmm... kokie čia demoniški jausmai :) :) :)
Šiaip smagu, kad žmonės bando rašyti kažką tarsi mitologiją su asmeniniais išgyvenimais jungdami :) bet kažko dar truputį trūksta...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2012-03-20 15:29:41
nepaleis , ne to maldauji... :)
ale jaučiu, prisiskaičius kokios ezoterikos
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2012-03-20 11:45:24
Rudene, tau betrūko vesti karius į mūšį. Ugninga iškalba.