Ištirpusi saulė, pilkas dangus
Ir tuščias tuščias krantas.
Vienodas ir liūdnas nutilęs žmogus,
Kuris ir pats savęs nesupranta.   

Nei šviesos, nei spindulių.
Čia net nepanašu į šiaurę.
Net vilties aš neturiu,
Vėjai perpučia širdį kiaurą.

Pilkas dangus, vienodi lietūs –
Jie tai pavasariu vadina.
Mintys po kelią išbirę mėtos.
Nei šilumos, nei ledynų.