Ieškojau laimės aš
Toli, labai toli,
Ir tapo jinai man
Beveik nereali.

Bandžiau surasti moksle,
Dairiausi ir mene,
Bet keistos abejonės
Apimdavo mane.

Ieškojau jos šeimoj
Ir už šeimos ribų.
Stebėjausi be galo,
Kad niekur nerandu.

Kol suvokiau, kad laimė —
Akimirka šita —
Kaip vaiko šypsena,
Taip dieviškai šventa.

Dabar žinau, kad niekur
Surasti negaliu.
Tikrų tikriausią laimę
Aš nuolatos turiu.

Ji pasislėpus būna
Po uždanga minčių,
Emocijoms užgriūnant
Jos esant nejaučiu.

Tačiau ji esti nuolat.
Vis šypsosi ir laukia,
Ir tyliai, labai tyliai
Ji iš širdies išplaukia.