Pasaulis suglebo: tapo mažas ir globalus,
tv apvaizdos globojami piliečiai apsalo,
populiariausiu gėrimu tapo alus,
bet krizė nuo jo negauna galo.

Nuo liūdesio ir modifikuoto maisto
sukilo arabai ir depresija,
auga kainos, plaukai, klimatas kaista
žandai, reklama rėkia, lauk mesijo.

Iš dešimties guru ir pranašo
duotų taisyklių, nesilaikau tik vienos:
kasdien feisbuke nuodėmių nepranešu    
dėl švarios sąžinės higienos.

Nusiplaunu rankas kaip Pontijus Pilotas
ir pradedu pamokslą iš širdies.
Teiginys abstraktus, kažkiek miglotas:
ar gali būti žmogus kaltas be kaltės?

Gal jis tik keistuolis ir poliglotas?
Gal jį nuteisus teisuoliams palengvės?
Tylite... Jūs dar nieko, kilnybe, nežinote
apie karštą ašarą, kuri niekada neatvės.

Dar nežinote, koks būnu įširdęs
kai beprotiškai suskausta plotą,
kur visada spurdėjo širdis...
Nesulaukiau atsakymo į klausimą duotą.

Gerai, kad suspėjau surikti dar
prieš jai sprogstant per kovo lietų
„Alah akbar“...
Gavau į rojų paskutinį bilietą.