Jis liuoksėja apsiblausis,
Kėle juoku zuikia ausis
I trumpute vuodegyte –
Ni nustverti, ni pavyti.

Druskas jei turi kišenej,
Tai sugauni kiškį senį,
A jaunimas – trys zuikučiai
Jum inspirti gali drūčiai...

Cekavų sekioja minias,
State sląstus gelažinius.
Ėme juokas: - Kad juos biesai!
- Terudija jiem zaviesai....

Va, bėda, nat lūpa trūka,
Zuikis lik strel'ė nurūka.
Morkų daug darže prirovis
Pakavoja in palovi.

Paskavojis mate visku.
Trys pestūnai šoka tvistu.
Nešpėtna zuikiene buva,
Tramde zbitku tų žinovu:

Būk razumnas i akylas,
Atsibaste vilkas žilas,
Tu, kad loska, pilnyk kaili,
Neprišauk namam nelaimi.

Zuikis tapa lagadnesnis
Nat už lapi da kitresnis,
Kol* rudoji sūri voge,
Jai – apčystina pastogi.

Guravojasi: - Judošius!
Vištų išveže kermošiun!
Pirka kepinių lik valiai,
Sau i pačiai pa dudiali.

Krūmuose jisai dudava,
Jo kiškiene – trimitava,
A pa mišku lakste aidas
I razbainikus išbaide.
- - -
Onaravas kiškis striksi
Jei tu jį tokį sutiksi, -
Klapatai jam – pasibaigi.
Su pavasariu pasveikik!


* - priebalsis tariamas labai minkštai
' - priebalsis tariamas kietai