Ramiam beržyne
po šluotų pavėsiu
į šachmatų lentą
įsmigusios adatos
vakarui mirtį
langeliais giedos.

Iš linkstančių,
krintančių tonų,
degėsių šakom
nuslydusios juokdarės
nakčiai apgirtusiai
ramybės neduos.

O kurčio rytojaus
sapnais vis dar kviečiamo
svyrančių medžių
languotų balsų,
ilgėtis pavargo
ir laukt nebenori
linguojančios smilgos
prie kelmo namų.