Aidas

Mes lapkritį bučinius sėjom
Tarp krintančių lapų margų.

Jie šaltį, speigus iškentėję,
Atkuto su kovu kartu.

Žaliais želmenėliais pakilo
Podraug su giesmėm vyturių.

Ir aidas atsiliepia tykiai
Su sprogstančių medžių skausmu.

2012-03-13
Rudenė

2012-03-15 10:23:56

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2012-03-16 22:28:25

Tie pasikartojantys "su" - tai dėl aido? :)

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2012-03-15 20:10:26

Įdomiai čia su aidu... Ir kodėl gi jis liūdnas? :)

Anonimas

Sukurta: 2012-03-15 19:02:14

:) jau pakomentavau

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2012-03-15 18:52:33

lakoniška ir ...viltinga
sprogsim sproginėsim
:)

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2012-03-15 17:16:49

Tikri jausmai nebijo nieko...sulaukia ir pavasario

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2012-03-15 12:48:02

mat kaip ...meilė ne tik bučiniai...

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2012-03-15 12:14:52

Skausmas subtiliai aidėja... o jame tik dar ryškiau čia atsiliepia atgimstantis pavasaris – gražus vienumas jausmo.

Vartotojas (-a): Girinukas Mi

Sukurta: 2012-03-15 11:19:56

Pavasariškas eilėraštis, čiulbantis ulbantis.