Ji rado save prisidegančią cigaretę. Ji ėjo į parduotuvę. Diena buvo apniukusi. Ryte ji bėgiojo. Šūdas, žiebtuvėlis stringa. Laura perėjo į kitą gatvės pusę. Sustojusi prie naudotų telefonų ar turkų maisto parduotuvės, greitai pakeitė ranką. Čikšt, įtraukė dūmą. Ji žinojo, kur eina. Namai, gatvė, žmonės buvo kažkokie apduję arba tai buvo minia, kuri lėkė pro ją. Ir ji buvo dūmas. Laura ėjo gatve. Žingsnis po žingsnio artėjo prie savo tikslo. Smigt į širdį, ji vonioje. Tualetinio popieriaus skiautė permerkta krauju. Parduotuvė artėjo. Viena mintis: \"O gal ne\"? Laura žinojo, vieną kartą priėmusi sprendimą, jo nebepakeis. Viskas vyko taip greit. Cigaretės jau nebebuvo. Proto taip pat. Žingsnis ten, žingsnis ten. Ji neturėjo pinigų pirkti. Metas man mesti maistą. Laura nužingsniavo prie lentynos, kur gulėjo tikslas. Ranka sudrebėjo, mintyse įsivaizdavo juodą. Buvo du. Mėlyni. Nepajuto, kaip šalia peiliu, popieriui pjaustyti, ranka pagriebė energetinį gėrimą ir blonknotą. Ji nesuvokė kiek jai tai kainavo. Ištiesė ranką moteriai, prie prekystalio, su 20 eurų kupiūra. Ji gyveno kitoje šalyje. Cigaretę prisidegė greitai. Ant jos rudo švarkelio ir tamsių plaukų galiukų krito pelenai. Maratonininkė. Ji ėjo paskui vyrą. Kelnės languotos, lakuoti batai, juodas lygus švarkas. Išsitraukusi iš kuprinės fotoaparatą nufotografavo jį. Tarsi liudininką. Nuotraukoje buvo ir juodaodžiai ar turkai vaikinai, kurie pradėjo angliškai šaukti: \"Ką tu darai\". Ji net galvos nepasuko. Tik išgirdo. Priekyje ėjęs vyras nusijuokė. Ji vėl stovėjo stotyje. Numetė savo cigaretę. Paskutinis dūmas nudegino gerklę. Tuoj. Tuoj ji vėl išeis į miglą. Tuoj ji atsiduos skausmui. Tuoj jos mintys apsunks. Dar labiau. Laura sulėtino žingsnį. Ji matė iš universiteto einančius mokinius. Kelių veidai atrodė matyti. Ji stebėjo juos einančius. Galvoje kirbėjo mintis, kodėl?

  Tualetas. Trečias aukštas. Pirmas. Ne. Antras. Sentimentai? Kokie dar. Ji numetė savo kuprinę ant žemės. Atsisėdo. Nusimetė šaliką, ant jo padėjo fotoaparatą. Tada sunkiausia dalis. Jos dailus odinis švarkelis atsirado irgi ant žemės. Juodą švarką pasikabino ant pakabos. Kažkas įėjo į tualetą. Sugirgždėjo kitos kabinos durys. Laura sudvejojo. Gal palaukti? Ne. Peiliai buvo dailūs. Tamsiai mėlyni. Sutraškėjo popierius. Laimingo peilio ašmenys ištrūko. O tada - lyg popierių. Nepasiduodantį kartoną. Viens du. Viens du. Gaila, kad negrojo muzika. Viens du. Maratonininkė. Penki popieriaus pjūviai teko rankai, išbandė ji ir koją.
  Metas eiti.