Stebėti gali kraujo senkančią upę,
Kai buitiniai nešmenys sielą užtvenkia,
Kai svajos ant laktos su vištomis tupi,
Kai buvę lakštingalos varnomis krankia.
Nusėdus tarp krūmų erdvė horizonto
Su smilga pernykščia kai snapą kutena,
Nes tu pasiklydai už linijos fronto -
Visi tavo priešai - tiek jaunas, tiek senas.
Visuotinis himnas bekylančiai saulei
Kai akstinu tampa tulžingai bambėti,
Kai godžiai sugniauži kaip elgeta saujoj
Tą gėrį, kurį privalėjai pasėti.
Kada tu keiksnoji į dumblą įmynęs
Ir kojos nė žingsnio nužengti negali,
Suklusk - gal išgirsi gurgenant šaltinį,
Kuris judins nešmenis tavo upely.