Buvo toks gražus ruduo -
Nei debesų, nei lietaus, nei rūko.
Tu atsisakei man laimės paduot,
Tik vieno žodelio pritrūko.

Tą rudenį buvo taip gražu,
Tik sieloj, tik sieloj buvo negera.
Ar tu žinojai, kad vasara žus,
Ar žinojai kaip širdį veria?

Ilgai buvo šilta ir šviesu,
Lapai leidosi ant atšalusios žemės.
Kodėl turėtų skaudėt? Juk iš tiesų
Tik mano sieloj buvo sutemę.

Buvo toks gražus ruduo,
Kvepėjo chrizantemom, serenčiais ir morkų lapais.
Tas laikas nuplaukė kaip vanduo.
Man skaudu, bet aš tylėsiu. Tylėsiu kaip kapas.