Santrauka:
Žemgalių tarme
Gervuogių skonis sustinga,
Paskenda rūke siaurs kels.
Agrasta krūms apsivija mėnulį,
Kvatojas per sapną -- i jauns.
Žydž žiedais baltais vyšnaitės,
Girgždž svirtis nepatepta šulne.
Virš kiemą, virš lauką skarden
Mana armonika -- vieversis.
Vėl žeme garuoj nuo arima,
Vėl kvep duonos rieke ant stala…
Visus sugražin prisiminimai --
Susodin ant senele suslana.
Medis
2012-03-09 09:44:35
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-03-21 22:52:32
Kaip viskas gyva.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2012-03-20 00:44:39
Bet kuris tarmiškas Medžio eilėraštis - atspindi begalinę meilę savo gimtam kraštui. Žavu, mat nuoširdu, poetiška ir mediška šneka. Ji - ypatinga...jautriomis spalvomis tapoma...
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2012-03-15 11:37:08
Gražiai čia paporinai... :)
Vartotojas (-a): valerijaaa
Sukurta: 2012-03-13 23:39:22
:)
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2012-03-09 23:26:42
Patiko.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2012-03-09 21:40:00
gražu ;)
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2012-03-09 19:57:05
Taip ir nubangavo prisiminimai garuojančia žeme... Gražu.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2012-03-09 14:35:42
Per daug metų neišsitrina joniškiečių tarmė.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-03-09 13:17:24
Tai Jūsų (t.y. mūsų :) ) pavardė ir tame krašte? Aš kažkaip nepaklausiau iš kur Medis kilęs... :(