Santrauka:
Saviironija – aukštai kilsi, žemai krisi.
Aš iš savo tikėjimo kūriau sparnus.
Norėjau pabūti paukščiu ir pajusti alsavimą vėjo.
Maniau, kad ištiesi man ranką, padėsi pakilti...
Maniau, kad užaugom.
..................
Bet tikriausiai gerai, kad nespėjom,
Kad nuo karščio aistros nesuspėjo sparnai išsiskleisti.
Gal nelemta?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...