Dar tik lange, dar lauko bijo
Raudonas žiedas virpančios gėlės,
Dar ne pavasaris, ir lietūs nenulijo
Sniegu prispaustos, miegančios žolės.

Dar saulė šykšti spindulio šiltesnio
Lazdyno pumpurui šlaite,
Dar negirdėti čiulbesio linksmesnio
Lėtai atbundančiam miške.

Bet neilgai. Jau kovas beldžia –
Atversim langus vėjui gaivesniam,
Ir kas žydėjo ant baltos palangės,
Į žemės glėbį perduosim juodam.

Sužvarbęs žiedas kviečia – saule, kilki
Kasdien aukščiau, aukščiau, aukščiau!
Leisk tavyje pražydusiam sušilti
Ir pasidžiaugt pavasariu greičiau.