Santrauka:
Šis eilėraštis apie tai, jog tarp dviejų žmonių galėtų kažkas būti, tačiau vietoj to tėra tuštuma.
Aš tavęs nekviečiau.
Pats atėjai į mano sapną.
Tuščia, tačiau
Jis baigėsi tą pačią naktį.
Ir nieko nėra,
Tik sienos tuščios.
Tik tiesa viena:
Visos viltys sudužo.
Aš tavęs nekviečiau.
Neprašiau išeiti.
Geriau nieko, nei mažiau.
Likau aš pati.
Aš kaip sniego karalienė,
Iš pasakos atėjus.
Dyla aštrios vinys,
Staugia šiaurės vėjas.
Skrodžia ilgą tylą
Klausimas: „Ar tikrai?“
Tuščia. Tu manęs nemyli,
Aš tavęs nemyliu.
Ir visiems gerai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-03-01 16:27:56
Nelabai kas pasakyta, bet atitinka pavadinimą :)