Nematei, kaip nulinko karklas,
jis paslėpė naktį, o gegutė ant peties
man išdainavo tavo vardą,
jusi, rytas pasitiks po šaknies šešėliu,
pasėdėk, mintys srūva į mane -
tavimi gyvenu,
ir kai lapų dainas nukąs šalna,
nesakyk išeinu.