.                             Pasiilgau laukų aš ramunių
                              Ir žiedų jų baltų paprastų,
                              Pasiilgau jaunystės svajonių,
                              Nebėra jau draugų prarastų.


                             Gera buvo svajoti ir džiaugtis
                              Po žydryne dangaus mėlyna.
                              Nebijojom čia šėlti ir šaukti,
                              Nors išbardavo kartais mama.


                             Nebijojom mes nieko, oi nieko,
                             Tiktai laiko maldavom sustot.
                             O jis bėgo, ir bėgo, ir bėgo
                             Tik palikdamas aidą dainos...