Santrauka:
Sonetas, modifikacija.
...Ir suoks pūga, kai tako nei žymės,
Ramindama – išsemk, nebeminėk...
Tie šaižūs žodžių negerų daigai
Lyg ižas šuliny. Tarei, springai,
Sutirpus aiženom, nurims kraujuotas gomurys,
Tiktai aitra, kam skeldėta, nebenugrims.
Lyg akstys pūgoje. – Nebeminėk, atleis.
Tik stagarai dagių pagairėj, ir aklai
Balta pūga – dangus vien pilkas. O turi
Žalius namus, ir aguona ten žiburys.
Ak pūga, lygini laukus dienom, naktim.
Jautri, dagius sniegu užnešk... nurimk.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2012-03-03 10:51:10
Apie komentarus.
Spilgute, šitą begryninant, apsireikštų Spilgutės eilėraštis, nebe Algmaro. Matyt geriau palikti.
Štai pastaba dėl „Tapybos“ – tiksli. Kai bus galima, ja pasinaudosiu.
Vario Blyksnė – kaip visada. Pirmiausia pastebi ten esančius perliukus.
Saulėm. ,,Šaižūs daigai'' – ten dygo ir augo ledo kristalai. Maži ir dailūs, bet gerklėj šaižūs daigai. Dabar dar ir be šaldytuvo galima rasti, paragauti.
Dėkui pastebėjusioms. Ir Ražui.
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-02-28 20:43:33
Man tik įdomiai nuskambėjo ,,šaižūs daigai'' - juk daigai būna tokie gležni ir švelnučiai. Sunku įsivaizduoti juos šaižius. O aguona tarsi žiburys tikrai gražu.