Ne klounai, riteriai, ne pasakų sekėjai,
Pamažėle atsėlino kūrėjai.
Mums šypsenos atrodė jų matytos,
Ir nepajutome, kaip požiūris pakito.
Oi, brangūs ponai, pinigų siurbėjai,
Žiūrėkit, mokykitės ir šitų kūrėjų.

Vos pasirodę jie išsitraukė teptukus,
Pirštu nubrėžė kontūrus ir pavergė visus.
Jų žodžiai, poelgiai taip giliai įstrigo,
Kad jau vėliau nesinorėjo nieko kito.
Net drąsūs mokyti paskaitų vedėjai
Atrastų ko išmokti iš šitų kūrėjų.

Jie mums parodė laiką, erdvę kitą,
Jausmų ir norų magiją, pasaulį nematytą.
Be to, įrodė, kad kiekvienas gali
Atrast savy drąsos ir padaryt, ko niekas dar nedarė.
Tokių kūrėjų mums tik ir tetrūko,
Dabar gyvensime be abejonių ir to tiršto rūko.