Ne tarnaitė ne vergė
esu šių dienų kvaituly
į vyzdžius įsirėžęs trupinėlis
tobulumo skaičiuoju dangų vakarinę
giesmę tavo gimtadienio
paveikslui paukščiai piešia
ne tarnaitė – arbatoj išmaišau
šaukštelį druskos baltais
rankogaliais nušluostau
kraujo ašarą žiemos stiklinėj
sienoje pražydus orchidėja
apnuogina prigludusias
akis o meilės dieve
nebūtą naktį paukščiai tebegieda