21 dalis

Annataras pabudo savo kambaryje palėpėje ir sunkiai išsirangė iš lovos. Kaip visada, pirma nužvelgė save veidrodyje ir sutraukė rytinę pypkutę su aromatizuotu tabaku. Annataro pasaulis buvo taikus ir civilizuotas ,bet jam norėjosi ,kad būtų kitaip. Jis kaip ir visi kiti skaitė tėvo užrašus ,kurie tapo bestseleriu, ir jam atrodė ,kad ten turėjo kovoti ir jis. Būtent dėl to ant jo krūtinės vingiavo du randai, palikti elfiško kardo. Annataras dažnai įsiveldavo į muštynes,bet tą kartą tamsusis elfas išsitraukė kardą ir sužeidė paauglį. Eva paleido jam kulką į galvą greičiau nei jis spėjo nuleisti kardą. Už tai abu atsėdėjo pusę metų požemyje toje pačioje kameroje. Jų tėvai nesivargino naudoti savo ryšių ir traukti juos iš bėdų. Kaip prieš 16 metų Tomas ir jo tėvukas bėgo nuo savų laikų visuomenės ,taip jų vaikai bėgo nuo saviškės. Deja vieną kartą tą pradėjus vis sunkiau sustoti, todėl Eva ir Annataras visą dieną trankydavosi po kavines ir rūkydavo pypkes. Abu buvo protingi ,tik retai pasirodydavo mokykloje. Klasiokai prisibijojo garsių tėvų vaikų, kurie vis įsiveldavo į neaiškias istorijas ir prekiaudavo haliucionogenais pertraukų metu. Taip viskas prasidėjo ir šiandien :jie susitiko kavinukėje ,gurkšnojo ten kavą ir šnekučiavosi. Vėliau užsuko orkas ,kuris nupirko keletą rausvų tablečių iš Evos. Vėliau į vieną iš tų bariukų ,kur ramiai gali traukti savo pypkes- nesvarbu ką tiksliai berūkytum. Iš ten apsvaigus- desertų į konditeriją. Ten jie susimušė su miško elfu ir įmūrijo jį į vitriną. Dar atlėkė porą sargybinių ,bet jie buvo nukenksminti migdomąja kapsule, susprogusia jiems prieš nosis. Po tokios bombelės auka miegodavo dvylika valandų. Galu gale draugai nuėjo į kavinę ,kur rinkdavosi visi jų klasiokai ir maukdavo visokius sulčių ,cukraus ir jogurtų kokteilius. Jie užėmė staliuką šešiems ir niekas nedrįso ką nors sakyti. Jie gurkšnojo sultis ir gana ilgai tylėjo. Annataras atsidusęs prabilo:
-Va ir baigėme kasdieninį turą ,nors nelabai įprastoje vietoje. Žinai, keista: esame atsėdėję pusę metų ,nors mūsų kriminaliniai įrašai jau tokie ilgi ,kad ,vien rasti spintas ,kur jie sudėti, reikia žemėlapio ir 20 puslapių kelio aprašymo. Mūsų tėvų šlovės aura ,kaip pirmų išgyvenusių ir gynusių stovyklą ,tiesiog per didelė. Jie ,nors nesikiša ,čia,o mes ir liksime įžymiais vaikučiais ir galėsime iki pensijos stumdyti narkotikus ir sumušti ką tik norime. Bet kur kitur už tokius darbus būtume arba už grotų ,arba ieškomi nusikaltėliai su premijomis už jų galvas. Žinai ,man tai patiktų ,dėl to nupirkau laivą ,kuris stovi uoste ir turi gražią vėliavą. Žalsva šypsenėlė ir gelsva pienė ant jos gražu. Atėjo laikas kažką pakeisti ,manau sutinki ,manoji auksine gėlele.
.
Eva šyptelėjo:
-Va už tą pienę reikia dėkoti tavo tėvukui . Jam parašius apie mano plaukus, primenančius pienę, ta pravardė ir prilipo. Mano ženklas ir bus pienė -teisingai. O tau šypsenėlė tinka ,nes ja nupurškei visą mokyklą -koks ekspresyvus graffiti spektaklis. Tai ką, išvykstame niekam nieko nepasakę ? Ar dar turime kokio atsisveikinimo dovanėlę?
Annataras susiraukė.
-Koks aš dovanų valdovas be dovanėlės ? Aišku, turiu :sukurpiau gerą užkeikimą -visi gėrimai čia po trijų valandų pavirs benzinu. Bet prieš tai apiplėšime šią skylę.
Annataras pašoko ir, pribėgęs prie apsauginių, išjungė juos jau paruoštu šoko skeptru. Eva jau grasino kasininkui dviem pistoletais ir jis krovė jai pinigus iš keturių čia veikiančių kasų. Annataras plikom rankom išpešė seifo dureles ir krovė į krepšį mėnesio pajamas. Jiems baigus Annataras numetė ant žemės buteliuką ir jie jau stovėjo uoste prie dailaus elfiško laivo. Eva kritiškai nužvelgė laivą:
-Gana mažas ,nors dviems gal ir gerai. Žinai ,dabar trūksta tik Valentino sūnaus ir viskas būtų tobula. Gaila ,kad jis tapo pavyzdingu mokiniu ir nori tapti sargybiniu. Kai buvom maži ,daug žaisdavome kartu. Viskas buvo paprasta ir gražu.
Annataras papurtė galvą:
-Tais laikais daug kas buvo geriau. Vienybė ir didvyriškos kovos. Dabar po truputi grįžtame prie to ,kas buvo prieš susiliejimą. Aš to negaliu pakęsti. Nesuprantu ,kaip tų laikų didvyriai gali su tuo susitaikyti. Bet jie jau savo padarė ,dabar mums laikas rašyti savo dienoraščius ir paversti juos perkamiausiomis knygomis.
Jie sulipo į laivą ir išplaukė į saulėlydį. Eva po kelių valandų pranešė ,kad už juos jau paskirta 10.000 premija. Atrodo, kavinės savininkai rimtai supyko dėl nuostolių. Įdomiausia ,kad Annataro užkeikimas nedingo ir viskas nuo šiol kavinėje įpilta į stiklinę pavirsdavo benzinu. Ką gi, vienu sulčiu baru mažiau. Jie juokėsi ir džiaugėsi savo nauja karjera. Taip prasidėjo nauji laikai, pilni nusikalstamumo ,keisčiausių filosofijų ir savo svajonių vaikymosi...

22 dalis
Šventė jau ėjo į pabaigą, dauguma jau miegojo prie stalų arba ruošėsi namo. Tik Dead One ,Faustas ir aš sėdėjome prie stalo ir gurkšnojome alų. Mes taip ir neprisigėrėme ,tiesiog išlenkdavome bokalą dėl vaizdo ,kad švenčiame. Švęsti dar buvo velniškai anksti. Dead One aiškino ,kad mums reiks nuvykti į labai keistą pasaulį ir iš ten pasiimti ginklus. Ta vieta pati kuria ginklus ,sukurtus naudoti tik vienam asmeniui. Joje atsiranda ne tik dievus naikinantys ginklai ,bet pasikeiti ir pats. Dead One ten pabuvęs vos keletą minučių grįžo trigubai stipresniu nei anksčiau -tiek fizine jėga ,tiek magija. Tada keliausime į chaoso pasaulį ,kur chaoso dievas rengė sukilimą ir žadėjo perimti pasaulį po pasaulio. Trečias dievas kol kas buvo nežinomas. Faustas linksėjo ,bet atrodė susirūpinęs nuosavu pasauliu. Orkų ataka -tikrai ne juokas. Faustas atsistojo ir nuėjo kažkur į paplūdimį ,o mes jo netrukdėme -jam reikėjo pagalvoti. Bežaidžiant girtų šaškes kažkaip išlindo tema apie ateitį ir stovyklos gyventojus. Dead One pareiškė man nepriimtiną nuomonę:
.-Viskas taps taip ,kaip buvo prieš susiliejimą. Na, ne visai taip ,bet žmonės greitai atsiskirs nuo magiškų būtybių. Joms irgi nebereikės mūsų. Antras minusas turi pilnas stovyklas ir miestus karių arba tų, kurie įprato žudyti ,kad išgyventų. Manai instinktas žudyti dings per kelis metus ? Klysti ,jie dar taps garsiais nusikaltėliais . Manau ,daugiausia tamsieji elfai ir žmonės. Kitos rasės per daug taikios ,nors bus išimčių. Tavasis Annataras ypatingame pavojuje- jis augs klausydamasis apie tavo didvyriškas kovas. Jis norės atlikti kažką bent iš dalies įspūdingo. Jis taps vampyrų medžiotoju ,sargybiniu arba nusikaltėliu. Jo iš mūšio lauko neištrinsi. Bandyk jį auklėti ,kad nepasuktų labai blogais keliais. Nors, jeigu visuomenė taps civilizuota ir šlykšti ,kaip tavo laikais ,gal tų nusikaltėlių ir reikia. Aišku ,tu ,kaip didvyris, gali išspausti gero pinigo iš savos šlovės. Parduok savo užrašus ,kai vėl atsiras leidyba, ir praturtėsi. Aš viską aiškinu ir patariu ,nes po bendros akcijos išsiskirsime ilgiems metams. Aš tau pasakojau apie savo blogąją versiją ? Tai va, vietoj tų nesąmonių, kurias darė jis,aš naikinsiu dievus ir bandysiu sukurti laikiną taiką gyventojams. Aš dar rasiu tokį socialinį modelį, kuriame laimingi gali būti visi. Gali juoktis ,-gal tai utopija-, bet aš pabandysiu įgyvendinti savo svajonę. Per ilgai dievai mane stumdė savo lenta ,dabar aš nustumsiu juos. Tai va ,ruoškis kelionei- iškeliausime po kelių dienų į pasaulį iš metalo ir kristalų. Jį apšviečia tik melsvi grybai šviečiantys amžinoje naktyje.
Nežinojau, ką atsakyti į tokį monologą ,bet nenorėjau patikėti ,kad mano visuomenė taps prisitaikėlių,rasistų ir nusikaltėlių gauja o Annataras- kraujo ištroškusiu kariu, vedamu komplekso aplenkti tėvą. Tiesa visada nepriimtina ? Nežinau, todėl nuėjau prie jūros ir paklausiau apie jo visuomenę ir vaikus. Jis patvirtino ,kad pas jį atsirado garsių plėšikų ir vagių. Jo -sūnūs tikrai labai karingi ir ruošiasi palikti miestą ieškoti nuotykių ir pradėti karjerą kaip premijų medžiotojai. Kaip visada tokiomis akimirkomis nuėjau pas Valą. Jis,jau lengvai apsinešęs ,sėdėjo svetainėje ir žiūrėjo į žvaigždes. Jo veido išraiška atrodė labai keista. Aš jam papasakojau ,ką man išaiškino Faustas ir Dead One. Valas atsiduso:
- Visai tai tik teorijos. Na ,jeigu jie ir teisūs ,tokia mūsų lemtis. Jei Annataras taps garsiu vagimi ,tikėkimės, pačiu garsiausiu. Jeigu tai jo svajonė ,tegu laimina ją fortūna. Kalbant apie vaikus,Abigailė nėščia. Kaip tik po mūsų išsiskyrimo ir sužinojo. Prastai pasirinkau laiką ? Matyt ,teks likti kartu ir auginti vaiką. Va ir viskas- rytoj vedu. Nedidelė koplyčia vakar baigta statyti. Bet tai ne visos įdomios naujienos. Ta mergina, kuri tave paliko ir pasmerkė nudvėsti mano bute. Ji gyva ,radome ją Niujorke. Sunku patikėti ,bet ji kažkaip išgyveno miesto griuvėsiuose. Žinai, norėjau perskelti jai galvą. Bet velnias tau jau nepakeis faktų. Kol kas pasiliko stovykloje Saleme ,bet gal atvyks ir čia negali žinoti....
Po šios tirados Valas užmigo. Aš sėdėjau jo svetainėje kaip maišu trenktas. Galu gale atsistojau ir nuėjau namo. Taranciell jau miegojo. Nieko nepasakęs užmigau ir aš- jai nebūtina žinoti. Ne dėl to ,kad turiu ką slėpti. Bet galbūt ,ji niekada neatvyks. Ką domina ta bjauri kvaiša ? Turime svarbesnių darbų. Kovos ir dievai- štai kas laukia ateityje. Visuomenė ir senos skriaudos- antraeilis dalykas. Man reikėjo nugalėti ir sustiprėti. Negalėjau sūnaus palikti našlaičiu ,tada jis taps ne garsiu vagimi,bet garsiu žudiku. Mane ėmė siaubas ir aš užmigau. Labai aiškiai sapnavau. Dailų laivą ir bures, išpieštas piene ir žalsva šypsenėle. Po to Annatarą, suaugusį  ir stovintį ant pakylos nykštukų mieste. Prie jo stovėjo budelis su kirviu rankose. Annataras buvo supančiotas specialiais antrankiais prieš magiją. Teisėjas kažką sakė ,bet nieko nesupratau per kraujo ištroškusių nykštukų ir žmonių riksmus. Annataras turėjo tarti savo paskutinius žodžius. Visi nutilo. Jis pradėjo:
- Aš Annataras ,dar vadinamas mirties valdovu arba karo šypsenėle, sakau:aš nieko nesigailiu. Mano galvos premija- 88.000000 gnomų monetų. Aukščiausia per 16 metų ir netgi prieš pasauliams susiliejant mažai kas buvo vertas daugiau. Mano šaunioji Eva geriau žinoma Pienės pravarde verta 70.000000 -laukite jos keršto nevykėliai. Kiekvienas mano gaujos narys vertas mažiausiai 10.000000- jie dar irgi pasirodys ir sudegins viską iki pamatų. Sėkmes ginant miestą, kvailiai . Aš geriausias svajotojas ir nusikaltėlis šiame silpname pasaulyje.

Sapnas nutrūko- atsibudau rėkdamas ir papasakojau žmonai ,ką sapnavau. Ji mane ramino aiškindama ,kad tai tik sapnas. Bet man atrodė kitaip. Tokia Annataro ateitis.