Vasario atodrėkis kvepia sula,
Varveklių nagai panamėj drasko pusnį.
Išeisiu ne purvą ant kelio suplakt,
Ne tam, kad prieš kriokiantį vėją papūsčiau -
Ieškosiu tavęs prabudimo ženkluos,
Pavasario žiežirba mano skaisčioji,
Kai droviai dirvonai kupstus nusiklos,
Kai upės laisvėjančios ižą nešioja.
Jaučiu, kad sulos nebe daug aš turiu,
Kad vyksmas didysis pro šalį šuoliuoja.
Kodėl pasiilgstu pirmų vyturių -
Pati nei žydėt, nei derėt nesvajoju?
Aš trokštu išvysti tave, kibirkštie,
Jaunesnės kartos apmiglojusiuos žvilgsniuos -
Lai naujos gyvybės balsingos spurdės,
Kai aš savo sulą išbaigus nutilsiu.