Užtvankoj tekėjimas vandens –
Lyg moters šilko sijonas tango judesy –
Slysta klostėmis ir trykšta aistra
Debesiu ar ledu išsiskleidusia
Iš gelmių su aidu, su aidu
Iki dievo ausies švytinčioj properšoj,
Iki mano delno drėkstančio užanty,
Kur saulės šviesa pirmoji pasiekia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2012-02-23 11:56:29
Švelnus prisiminimų dvelksmas nerimastingu užtvankos paviršiumi.
Gulbinui: kam jau kam ant vandens išmanyti atspindžių žaismą... ;-)
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-02-21 11:35:44
ir kaip ta saulės šviesa užantin įsirango?
:)
Anonimas
Sukurta: 2012-02-20 19:19:21
užtvankoje vanduo dažniausiai beveik stovi, paskui krenta, putoja, net sukasi ratais. bijau vandens, moterų kiek mažiau bijau, bet tai aišku neteisinga jų atžvilgiu, jos pavojingesnės už vandenį. šokti irgi bijau. bet tango judesys man panašu į tą lėkmę vandenio žemyn, kai jis krenta po užtvanka.
aišku, įdomu kokie buvo pirmieji bei viduriniai pasikalbėjimai. dabar tai sunku ką daugiau pasakyti.