Švenčionys, mielieji Švenčionys,
Istorinio laiko tąsa...
Smagu čia sugrįžt po kelionių,
Kur vaikšto ramybė basa.

Grakšti Nalšios žemės mergelė
Su pienių žiedų vainiku,
Kukli tartum Kūnos upelė
Ledynmečio seno laikų...

Norėčiau, kad vardas tavasis
Plačiau po šalį skambėtų,
Kad niekas lietuviškos dvasios
Išguit iš tavęs negalėtų;

Kad augtum į aukštį, į plotį,
Mylėtų tave visi žmonės,
Su pagarba tartų – Š v e n č i o n y s!
Ir amžiai šį vardą bylotų...