Mezgi, rezgi lūpomis žodžius vilnonius,
Įsuki, įsupi galvą į skraistę žvaigždėtą,
Perriši, perpini juosmenį mitais, legendom,
Tirpsta, virsta rankos šiltu vandeniu
Ir aš po lašą kaip rasa nuo tavęs nubyru,
Pagaunu, patraukiu mezginio siūlą
Ir vilnoniai žodžiai banaliai greitai suyra.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2012-02-21 00:41:05
užkalbejimas būdingas laumių giminei;)
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-02-19 10:15:18
reikėjo pavadinti šį kūrinį ,,Siūlų kamuoliuku'', nes skaitant apėmė jausmas, lyg vyniotum jį vis naujų spalvų išvystum :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-02-19 00:08:37
Tai jis nuolat tą patį kartoja? Be fantazijos? Liūdna... :( O eilėraštis gražiai išmegztas :)