Šiandieną mano sieloj žaidė vaiskios šviesos,
Tad džiugesiu gamtos namų gėrėsiuos.
Palaukės cukrumi biriu storai barstytos,
Lyg meldžia gėrį vien sodriom spalvom tapyti.

Pasiėmiau vaivorykštės dažų paletę,
Pradėjau trapų grožį dailiai drobėn lieti.
Pakvipo piešinys alyvomis ir duona,
O ryto vėjuos plaistėsi gaisrai aguonų.

Dažų spalvingų daug ir piešti brandžiai dera,
Pasauliai potėpių slaptybėm sielon verias.
Manajam piešiny žydruoliai dangūs žydi,
Net lino žiedą apima kartus pavydas.

Sušilo nuo spalvų balta, speiguota žemė
Ir laimė su viltim joje apsigyveno.
Sruvena džiaugsmo upės, tviskančios nuo ledo,
Bet vėlei iš kažkur slogutis parsirado.

Su karštu įniršiu šviesiausiame kamputy,
Kur nori autografas išraitytas būti,
Juodų dažų kelis kartus žodžiu pasėmęs,
Ant piešinio uždėjo sodriai riebią dėmę.

Pradingo žavesys iš saulėtos paletės,
Su rūpesčiu per visą giedrą dieną lietas.

Juodžiausi žodžiai visad grįžta bumerangu
Ir sielon amžiams suodžiai velniu įsirango.