Kaip džiaugiuos aš.
Sakau sau – džiaugiuos,
Laimės užžiebęs žvaigždes.
Suanglėję jų dagtys ne guos –
Gyvą žėrintį džiaugsmą pratęs.

Sidabriniai liktoriai karšti
Ties tamsa. Žyrant juokui nakties,
Burtai ne veltui mesti.
Dar sidabro brydė išsities.

Sidabrinė rasa ant gėlių
Mūsų ledo languos. Žiburiai
Plasta ant girių tolių
Kaip kadais – neramiai ir budriai.

Įnoringos lemties nebaili
Nesikláusei. Tamsi arena
Sniego žiežirbom mainės... Kely
Švytulių ir šešėlio gana.

Kaip ispanė – mostu išdidžiu
Apsisupki plaukais neklusniais.
Už aušros paskandintų žvaigždžių
Sidabrinė delčia nesileis.