13.

Ir ką gi turėjau daryti su Matu? Teisingiausia buvo pasakyti, kas įvyko. Bet kaip aš galėjau tai tiesiog pasakyti? Mintys virė galvoje: „Jis turbūt kažką įtarė. Tai aišku įtarė, juk nėra kvailas. Tada reikės viską iškloti ir tikėtis, kad neįsius. Bet jei viską pasakysiu, tada su juo tikrai bus viskas baigta. O ar aš noriu, kad viskas būtų baigta? O, ko, po velnių, aš noriu? Matą sutikau pirma, bet Tomas pabučiavo mane pirmas. Matas visada buvo stebėtinai malonus ir mandagus, o Tomas anksčiau buvo tikras storžievis, gal jis iš tikro toks ir yra, o šis vakaras tik vaidyba? Dar painiau būti galėtų?.. Viskas, turiu pasakyti tiesą, kitaip aš tik išdavinėsiu abu.“ Taigi pasiruošiau skambinti. Išėjau į lauką, juk mano senelė tikra žinių surinkėja, ir atsisėdau ant suoliuko. Vakaras buvo gan vėsus, bet man virė kraujas, todėl atrodė, kad lauke kokiu trisdešimt laipsnių.
Skambinu... Pyp pyp pyp (O gal neatsilieps? ). Jau nusiraminusi ruošiausi padėti ragelį, kai išgirdau:
- Alio?
- O, labas. Atleisk jau gan vėlu, tu turbūt jau ruošiesi miegoti. Arba miegojai. Taigi gal paskambinsiu ryt...
- Ei, ramiau. Aš nemiegu, tiesiog neiškarto išgirdau tavo skambutį. Tiek kartų bandžiau tau prisiskambinti, kad teko palikti telefoną krauti kitame kambaryje.
- Taip, senelė sakė, kad manęs ieškojai.
- Ieškojau, kur buvai? Tik dabar grįžai?
- Na, apie tai... – vos lemenau žodžius.
- Nesvarbu, juk nereikia man aiškintis, turbūt išėjai pasivaikščioti ir užsimiršai. Aš turiu tau kai ką pasakyti.
- Hmm... Klausau.
- Man reikia kelioms dienoms išvykti į Vilnių. Tik norėjau pranešti. Nenorėjau, kad galvotum, jog esi palikta. Man Tu tikrai rūpi. Grįšiu po dviejų savaičių.
- Ak, štai kas...
- Ar viskas gerai?
- Taip, lauksiu sugrįžtant.
- Na, tuomet iki, gražuole.
- Iki. Gero kelio.
Labiau palengvėti jau negalėjo. Turėjau dvi savaites išsiaiškinti, ko iš tikro norėjau. Juk kai vieno iš jų čia nebuvo, nei vienam nereikėjo žinoti, kas vyko. Džiūgavau. Gal ir nelabai gerai buvo džiūgauti dėl to, kad galėsiu laisvai meluoti, bet labiau galvojau apie tai, kokia buvau laiminga, nei kokia nedora.