Parodymai Valentino teismui

Nebesančios meilės rėmuose
Įstrigo mano širdis.

Susižalojo, bandydama pasilikti,
Nors stengės ištrūkti.

Ir ką jai daryt su ta laisve,
Kurios nepažįsta...

Juk buvo žadėta- iki gyvos galvos.
Tai kam ta amnestija...
jolija

2012-02-14 09:03:01

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): jolija

Sukurta: 2013-04-08 12:54:27

Pritariu spilgutei- nuvalkiotas reikalas, bet kartais iš nieko neveikimo imu ir parašau kokį niekalą, dažniausiai tuoj ir sukūrenu, bet kartais nesusilaikau ir atiduodu anoniminiam teismui:)

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2012-02-18 15:29:26

aga, priesaikos ne visada laikomasi... :)

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2012-02-14 22:58:41

kam ta amnestija...gerai sugalvota

Anonimas

Sukurta: 2012-02-14 18:52:05

Nusišypsojau )

Vartotojas (-a): martinas

Sukurta: 2012-02-14 11:39:13

Sužavėjo kontrastai - labai atitinka realybę. Nuolatos pasitaiko, kad norime vieno, galvojame kitą, darome trečią :)

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2012-02-14 10:38:16

Kūrinį pavadinčiau trumpa satyra.
Geros minys,prajuokino...-kam ta amnestija.,

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2012-02-14 09:15:04

Kam tas pasigailėjimas... (gal taip paskutinė eilutė iš valdiško žargono sugrįžtų nemeluotų jausmų pasaulį?)