Santrauka:
Neerzink likimo
Įspyriau kartą
Šuniui kojon,
Ir tas, mane užjutęs, loja.
Vaipiaus prieš jį,
Kol nuo lojimo
Vargšelis ėmė ir užkimo.
Bepiga spirti,
Kai žinai –
Užsmaugs grandinė mirtinai,
Už spyrį
Jeigu pabandys
Į mano kulkšnį
Leist dantis.
Aš – spirdžius
Tik iš įpratimo,
Už ūsų vis tampiau likimą,
Kol kartą vožiau palaidam,
O tas tik kapt,
Netaręs am...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2012-02-15 14:58:56
Čia kūrinys ne apie šunis, bet žmogaus charakterį :):):)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2012-02-14 09:31:14
Gyvūnėlių užtarėjai gal įvardintų kitaip.
O vienas žodelis man pakėlė nuotaiką, – kažkada skrupulingi lietuvių kalbininkai futbolą siūlė vadinti spirdžiumi ;-)
Tad spirdžius iš įpratimo – gal futbolininkas mėgėjas, ne kaip baigęs vieną tokį pasimankštinimą?
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-02-13 22:25:47
Negražu šuniuką skriausti...
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2012-02-13 21:12:50
Kone dedikacija :)
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-02-13 20:11:08
Galbūt šuns įvaizdis parinktas žmogui ? ;)
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2012-02-13 17:23:08
Mintys ne paviršiuje, kiek giliau... Skaityti reikia tarp eilučių :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-02-13 16:59:12
spirti ar kitaip nuskriaust... juk skaudės, o jei tau taip kas nors padarys? Ar patiks?