Santrauka:
Eilėraštis parašytas kai buvau vaikas, gal 10 metų.
zenzenas:
\"Na nemanau, kad vaikams labai ryupetu Jusu pacios(-ies) santykis su Dievu.\"
a pčy:
\"mano vaikams rūpėtų.\"
Kažkur labai labai toli,
Gal stiklo mėlynoj pily...
O gal giliam giliam griovy...
Galbūt, kur skris svaja tyli...
Gyvena senis šimtametis,
Apautas skrendančiom šlepetėm.
Senelis geras, ir toks mažas,
Kaip tavo rankos piršto nagas!
Bet kaip ten būtų - šiaip ar taip,
Tu vardo jo dar nežinai.
Ir sužinoti negali...
Nes jis labai labai toli.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-02-15 17:57:37
smagus fantazierius buvot (esat):)
Vartotojas (-a): vandenio
Sukurta: 2012-02-12 08:14:11
Eilėraštis parašytas kai man buvo 10 metų. Apie Dievą ir teologiją rašydama tikrai negalvojau.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-02-10 13:42:40
:)nusišypsojau
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-02-10 10:45:05
Sueiliuotas gražiai ir gal nebūtinai apie Dievą, tiesiog apie kažkokį pasakų senuką :)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2012-02-10 10:18:39
Visai pagaunanti...