Pritinka, manau, prie apvytusio glėbio
Atoslūgio meilės tiršti sąnašynai.
Galiu atminty šimtą kartų žiūrėti
Sujaukiantį kraują nebylųjį kiną.
Kad tai kliedesys visos juslės išduoda -
Išsprūstančių frazių nėra kam išgirsti.
Prie suodino katilo glaudžiasi puodas
Su viena ąsa (supranti, kam jis skirtas?..).
Pripustė palėpes senų atviručių,
Laiškų iš Anapus, brangesnių už auksą.
Pro žiojintį plyšį gal skersvėjis pučia -
Verkiu, tiktai akys lig peršulio sausos.
Įlindęs vagis nesurastų, ką neštis,
Nes tinkamo nieko gausiam sąvartyne,
O aš negaliu būt labiau turtingesnė,
Nei juslėmis potvynį meilės pažinus.