4.
Mano nuostabai Matas paskambino tą pačią dieną, iškart po pietų. Labai apsidžiaugiau, ir kaip visada susinervinusi kalbėjau per daug džiugiai ir spigiai. Matyt, netik su vaidyba, bet ir su nusiraminimu teks labai padirbėti. Vis dėlto mano susijaudinimas nenubaidė svajonių princo ir jis pasiūlė susitikti vakare prie ežero.
Nemeluosiu, ilgai galvojau, ką apsirengti. Kad ir kaip tai būtų kvaila, nes visi mano drabužiai gan panašūs, dauguma šortai ir marškinėliai. Tačiau turiu ir kelias dailesnes palaidines ir porą sijonų, o ypatingai progai net įsimečiau suknelę. Taigi išsitraukiau vieną iš sijonų, jis buvo džinsinis ir gan trumpas ir pasirinkau violetinę palaidinę, kuri turi iškirptę, tačiau atrodo padoriai.
Taigi aštuntą valandą eidama link liepto Jau mačiau Matą žiūrintį į vandenį. Tikiuosi laukia manęs ne ilgai, juk nevėluoju, kad pasitikslinčiau žvilgtelėjau į mobiliojo ekraną ir nusiraminau, tikrai nevėluoju. Priėjusi priliečiau jo petį, jis šiek tiek krūptelėjo. Turbūt reikėjo kažką pasakyti, nebūčiau jo išgąsdinusi.
- Labas, - tariau aš ir pastebėjau jo rankose raudoną rožę. Oho tokių džentelmenų sutinku ne kasdien.
- Sveika, - su šypsena pasakė jis ir įteikė man rožę.
Čiupau už gėlės tokia laiminga, kad net nespėjau pagalvoti, kad rožė gali turėti spyglių. Na taip, žinoma sugebėjau įsidurti ir ant piršto pasirodė lašelis kraujo. Šiaip tokioje situacijoje su kitu žmogumi turbūt pradėčiau verkšlenti ar pulčiau ieškoti pleistro. Tačiau panašu, kad Matas nieko nepastebėjo, todėl vis dar šypsojausi, o ašaros dėl skausmo kaupėsi akyse. Nusisukau, pamirksėjau ir tikėjausi, kad tai liko nepastebėta.
Padėjome kalbėtis ir supratau, kad jis iš gan turtingos šeimos. Tėvas kažkokios firmos savininkas, vienu žodžiu verslininkas, o mama grožio salono ir SPA centro savininkė, bet kaip jis sakė mama dirba tik tam, kad atsikratytų nuobodulio. Neblogai sakyčiau, SPA centras nuoboduliui atsikratyti. Šiaip pastebėjau, kad Matas mėgsta pakalbėti apie save. Išgirdau visas istorijas apie tai kaip jam sekasi sporte, beje nevienoje sporto šakoje ir visus apdovanojimus, kuriuos laimėjo. Taip pat apie puikiai išlaikytus brandos egzaminus ir kaip jis ketina studijuoti ekonomiką, verslo vadybą, kad perimtų tėvo verslą. Taip jis mėgsta kalbėti apie save, bet juk aš nemėgstu daug kalbėti. Be to, jis toks žavus kai kalba, net nesvarbu ką. Visgi susiprato, kad riktų kažko paklausti apie mane:
- Mes čia kalbamės apie mane. Na, papasakok ką nors apie save. Kuo užsiima Tavo tėvai.
- Mano tėtis stomatologas.
- O mama?
- Ji mirusi... – Na kodėl būtinai reikėjo paliesti šią temą.
- O atleisk. Tau turbūt sunku.
- Nieko, viskas gerai. – Ir vėl ta užuojauta veide. – Tai kokių pomėgių turi?
Ir vėl užsivedė kalbėti apie save. Puiku, nemalonios temos išvengta.
Nors Matas nuolat kalbėjo apie save, vakaras praėjo puikiai. Atvėsus, jis pasiūlė man savo švarką, palydėjo iki namų, na žinoma ir nuostabi (pavojinga) gėlė mano rankose. Atsisveikindamas jis mane apkabino, o kai norėjau atiduoti švarką pasakė, kad pasilaikyčiau, o gražinti galėsiu kitą kartą. Taigi bus ir kitas kartas. Nuostabu!