Čežantys lapai, upės vitražai,
Rūškanos liepsnos,
Tūžmo dažai.
Vasaros dilgėlės nubrauktas ražas
Dildė rugsėjį,
O negrįžai.
Rudenio smuikai, liūdesio luotas.
Sniego apklotas,
Ledu žirgai...
Vadžias suraizgė žirgai ištrūkę.
Išskeltą šukę
Sniege radai.
Šuke per širdį.
Dar dygsi, dilge.
Varnai ant upės tai nebalti.
Tai aižys ledą pietys nutūpęs.
O žvilga šukės,
O atminty.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-02-04 22:56:12
labai savitas,įdomus, na ir skambantis...savo mintimis ir jausmais
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-02-04 21:27:24
jau vien šnypščiamųjų priebalsių (ir apskritai priebalsių) gausia šiame tekste perteikia aitrumą, šaižumą
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2012-02-04 20:08:27
...tikrai graži daina...
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2012-02-04 18:41:25
dainuoti norisi... priglaudžiu.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-02-04 16:18:06
o tai patiko
pasikartojimai,
o tai skaityti
tai malonu...
:)