Praeikite speigai, praeikite pro šalį,
Ir taip atšalome, susvetimėjom,
Gal jau ir kraujas gyslose pabalo,
Širdies jausmus prarast pradėjom.

Kas bus, jei ašaros užšals, pavirs į ledą
Mažai mergaitei, motinai bedalei,
Nelaimėliui, kuris jaukius namus prarado
Ir vienas miesto džiunglėse gyvena?

Blogai, kai naktį žiburiai užgęsta,
Kai siaučia pūgos, o tu esi kely.
Tik dar blogiau, kai net ir viltys skęsta
Regėt pasaulį šviesesnį ateity.

Praeis speigai, ilgai čia neužtruks,
Gamta klaidas ištaiso ir šypsos vėlei.
Ne jie kalti, kad laužo likimus
Pačių žmonių paleisti siausti vėjai.