Būk diena, kurią gimiau aš.

Būk lietaus tipenimais per stoglangius
Ir mano ausimis, beklausant jų.
Būk griaustinis, kad nuoga
Nedrąsiai vėl galėčiau bristi vandeniu.
O tu būk juo.

Būk namais, kur kvepia kaktusų žiedais dar jiems nežydint.
Ir tyla.
Būk mano muzika akims ir groki mėlynai.
Tu būk keliu, kuris kiekvienąkart palydi
Pas tave.

Būk langais ir panoramom mano ateities.
Ir būki liūdesiu – ateik nepasibeldęs, išeik be priežasties.

Būk pavasaris, nes jis vis tiek sugrįš kiek pakankinęs.

Būk diena, kurią gimiau aš.

Būk diena, kai ji bus paskutinė.