Suprast Tave – tarsi pasiekt mėnulį
Suvokt save – taip pat nelygu nuliui.
Takeliai susikirto. Kas ten žino
Kokias išdaigas dar paruoš likimas?

Jei nuvingiuos tolyn nuo vienas kito,
Liks šypsena ir gal posmelis šitas,
Sultingos trešnės, karštas autobusas,
Kas neištarta, tyliai atsidusus.

Jei tiesis jie greta į tolių tolius,
Vis tiek Tu vienu, o aš kitu taku
žingsniuoju.
Ir liksi man neįminta mįslė:
Profesija. Vardas. Pavardė.