No tėkrė stebūklā – nerēk nė nomėrtė,
Lend i mona akis par akiniu stėkla –
Tarsi tik sapnoutiuo arba būtiuo gėrta –
Bet vėskas pri truobuos stala atsėtėka.
Atvažiavė sveikėn – bova tuoki pruoga –
Vākā so anūkas ė gerė kaimīnā,
Iteikė aifuona – tuoki maža kriuogi –
Blėzgonti daiktieli, tarsi maža mina.
Ka anou palēda, tuoks longielis mažos
I pasauli plati staigē atsėvierė,
Tik muokiek nauduotė tou žėniū bagaža
Kāp dėdiausi luobi, tau sokorta gieri.
Ė vaizdā kāp mintis, lek par tou longieli,
Gali panuoriejės anas sostabdītė –
Če lingava medē ė žīdiejė gielės,
Če jau puoras sokas arba skraida bėtis.
Gali pamatītė gražės Vėlniaus aikštės,
Parsėsiuntos kina, paveizietė drousē,
Ka ė Prezėdėntē parašītė laiška,
Arba ė Kobėliou bieduo pasėgoustė.
Tuokė mažėlelė duovėnelė gavus,
Aš eso laiminga ė džiaugous be pruota
Ė diekuojo laikou ė vākams no savės,
Ka galio tou daikta jimtė ė vartuotė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2012-02-05 12:57:29
Kas yra aifuonis? Kas per daiktas, kuriuo taip džiaugiasi eilėraščio žmogus?
Visa kita perskaitau :)
Tiek sveiko gražaus džiaugsmo ir linksmumo...