Antgamtinis
Baltų alyvų magija, tau niekas neprilygta.
Mums nesulaukt pavasario ir pulsas tyliai nyksta,
Po kiekvieno klausimo - kur tu, kur tu, kur tu...
Ar anapus gyvenimo išties bus gera ir ramu?
Ekstazėje vaistų nuo nepagydomų žaizdų
Deduos aš debesiu baltu ir lengvu.
Aš esu visur: agonijoj liepsnojančių miškų,
Ir nebylioj lyrikoj krentančių žvaigždžių.
Vidury rugių lauko, net jei pradės lyti,
Ateik į žvaigždėtą naktį džiazo paklausyti.
Plieno invazija į mano pavargusią materiją
Žadina man jausmą, jiems- sukelia isteriją.
Vieną gražų rytą manęs jau nebebus
Į ką tada laidysit šaltus piktus žvilgsnius?
Pasaulis man kaip vėjui cinkuotos grandinės.
Visada buvau ir liksiu reikškinys jums antgamtinis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2012-01-28 23:16:19
pirma eilutė graži
visa kita prastai
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-01-28 22:54:12
antgamtinis reiškinys...įdomu